Itivuttakapāḷi
3. 3. 7. Sukhapatthanāsuttaṁ (76)
vuttaṁ hetaṁ bhagavatā, vuttam-arahatā ti me sutaṁ:
“tīnimāni bhikkhave sukhāni patthayamāno sīlaṁ rakkheyya paṇḍito. katamāni tīṇi? “pasaṁsā me āgacchatū” ti sīlaṁ rakkheyya paṇḍito, “bhogā me uppajjantū” ti sīlaṁ rakkheyya paṇḍito, “kāyassa bhedā param-maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissāmī” ti sīlaṁ rakkheyya paṇḍito. imāni kho bhikkhave tīṇi sukhāni patthayamāno sīlaṁ rakkheyya paṇḍito” ti.
etam-atthaṁ bhagavā avoca, tatthetaṁ iti vuccati:
“sīlaṁ rakkheyya medhāvī patthayāno tayo sukhe,
pasaṁsaṁ vittalābhañ-ca pecca sagge pamodanaṁ. [1]
akaronto pi ce pāpaṁ karontam-upasevati,
saṅkiyo hoti pāpasmiṁ avaṇṇo cassa rūhati. [2]
[BJT Page 410]
yādisaṁ kurute mittaṁ yādisaṁ cupasevati,
sa ve tādisako hoti sahavāso pi tādiso. [3]
sevamāno sevamānaṁ samphuṭṭho samphusaṁ paraṁ,
saro diddho kalāpaṁ va alittam-upalimpati,
upalepabhayā dhīro neva pāpasakhā siyā. [4]
pūtimacchaṁ kusaggena yo naro upanayhati,
kusā pi pūti vāyanti evaṁ bālūpasevanā. [5]
tagarañ-ca palāsena yo naro upanayhati,
pattā pi surabhi vāyanti evaṁ dhīrūpasevanā. [6]
tasmā pattapuṭasseva ñatvā sampākam-attano,
asante nopaseveyya sante seveyya paṇḍito,
asanto nirayaṁ nenti santo pāpenti suggatin”-ti. [7]
ayam-pi attho vutto bhagavatā, iti me sutan-ti.